spkk.lt

Kas yra C. G. Jung analitinė psichoterapija ir kuo ji skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių?

C. G. Jung analitinė psichoterapija yra orientuota į individualų asmenybės augimą - unikalaus individuacijos kelio paieškas, tyrinėjant pasąmonę bei dirbant su kompleksais. Nuo kitų psichoterapijos krypčių ji skiriasi tuo, kad čia pripažįstama ne tik asmeninė pasąmonė, bet ir kolektyvinė pasąmonė, taigi nemažai dėmesio skiriama darbui su sapnais, piešiniais ir kita simboline medžiaga.

Psichoterapinio bendradarbiavimo sąlygos

Psichoterapijos nutraukimas

Klientas turi teisę nutraukti psichoterapiją bet kuriuo metu, tačiau prašoma apie tai informuoti psichoterapinės sesijos metu, telefonu ar el. paštu. Po pranešimo apie psichoterapijos nutraukimą, dažniausiai sutariama susitikti baigiamąjai psichoterapinei sesijai, kurios metu aptariami (pasiekti ir nepasiekti) psichoterapijos tikslai.

Klientas psichoterapijos eigoje turi teisę kreiptis į kitą psichoterapeutą, tačiau prašau informuoti apie savo ketinimus. Dvi individualios psichoterapijos vienu metu gali būti ne tik nenaudinga, bet ir žalinga praktika. Tuo tarpu paraleliai lankytis individualioje ir grupinėje ar porų psichoterapijoje gali būti papildoma ar net būtina pagalba kliento situacijoje. Psichoterapeutas taip pat gali inicijuoti pokalbį, kurio metu būtų aptariamas kitokio pobūdžio pagalbos poreikis arba nukreipti klientą pas kitą specialistą, jeigu kliento patiriami psichologiniai sunkumai ir reikiama pagalba jų palengvinimui ar įveikimui viršija psichoterapeuto kompetencijos ribas.

Siekiant išvengti galimo interesų konflikto, vaidmenų sumaišties, psichoterapeutas negali taikyti psichoterapijos asmeniui, su kuriuo yra susijęs emociniais, socialiniais ar kitais ryšiais. Taip pat psichoterapeutas negali konsultuoti ir savo kliento artimųjų.

Konfidencialumas

Psichoterapeutas saugo profesinę paslaptį ir privalo užtikrinti, kad iš kliento gauta informacija išliktų konfidenciali.

Konfidencialią informaciją psichoterapeutas gali atskleisti tik tuomet, jeigu remdamasis kliento suteikta informacija įžvelgia pavojų visuomenei, kliento ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei bei kai konfidencialią informaciją atskleisti psichoterapeutą įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

Siekdamas suteikti klientui profesionalią pagalbą, psichoterapeutas turi teisę konsultavimo metu vykstančius procesus aptarti su supervizoriumi, t.y. Aukštesnę kvalifikaciją turinčiu kolega, kuris pasitelkdamas savo asmeninėmis bei profesinėmis kompetencijomis, suteikia psichoterapeutui atgalinį ryšį bei padeda atrasti atsakymus į rūpimus klausimus. Svarbu paminėti, kad dalindamasis su supervizoriumi turima informacija apie klientą, psichoterapeutas ją privalo pateikti nuasmenintai, neatskleisdamas kliento tapatybės.

Psichoterapijos sesijų dažnumas bei trukmė

Individualios psichoterapinės sesijos vyksta vieną kartą per savaitę sutartu laiku. Įprastai sesijos būna tęstinės, todėl vyksta reguliariai tą pačią savaitės dieną ir valandą. Vienos sesijos trukmė apie 50-imt minučių. Jeigu klientas vėluoja, sesijai skiriama tiek laiko, kiek jo liko iki numatytos sesijos pabaigos.

Svarbu. Jeigu klientas negali atvykti į sesiją, jis apie tai turėtų pranešti psichoterapeutui likus ne mažiau nei 24 valandoms iki sutartos sesijos pradžios. Jeigu klientas neinformuoja psichoterapeuto apie tai, kad negalės atvykti į sesiją, traktuojama, jog sesija įvyko, todėl taikomas nustatytas sesijos mokestis, išskyrus ūmios ligos ar sveikatos sutrikdymo atvejus, netektis ar kitas aplinkybes, kurių per minėtąjį laikotarpį numatyti neįmanoma.

Vienos individualios psichoterapinės sesijos kaina – 60 eur
(esant laikinai finansinių sunkumų situacijai, kaina gali būti derinama individualiai).

Apie ką bus kalbama pirmosios sesijos metu?

Pirmasis susitikimas įprastai prasideda nuo kliento ir psichoterapeuto susipažinimo bei pirmo kontakto užmezgimo. Nesijaudinkite, jei nežinote nuo ko pradėti pokalbį. Psichoterapeutas sukurs saugią erdvę dalijimuisi bei padrąsins jus pasipasakoti apie patiriamus sunkumus, paskatinusius ieškoti pagalbos. Sesijos metu, įvardijant ir pradedant gvildenti turimas problemas, jos tampa aiškesnės, labiau apčiuopiamos, kontroliuojamos ir keliančios mažiau baimės. Tai leis tiek jums, tiek psichoterapeutui geriau suvokti patiramų sunkumų mąstą bei jų palengvinimo galimybes. Pirmosios sesijos pabaigoje su psichoterapeutu aptarsite kokių rezultatų jūs tikitės iš psichoterapijos bei kaip šių tikslų bus siekiama vėlesnių sesijų metu.

Kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas?

Sąvokos psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas išties skamba panašiai ir sukelia nemažai painiavos, kai siekiama atrasti specialistą, iš kurio tikimasi sulaukti pagalbos, išgyvenant sunkumus. Dažnai kyla neaiškumų į kurį iš jų reikėtų kreiptis ir kokio pobūdžio pagalbą kiekvienas iš jų teikia. Tikiuosi jus nuraminti teigiant, kad nesuklysite, jei kreipsitės pagalbos į bet kurį iš jų. Šių profesijų atstovai yra suinteresuoti, kad kiekvienas sulauktų jam reikiamos pagalbos, todėl atsižvelgdami į besikreipiančiojo turimas problemas, nukreipia jį pas kolegą, kurio teikiama pagalba konkrečiam asmeniui, konkrečioje situacijoje yra tinkamiausia. Tačiau, siekiant didesnio aiškumo ir užtikrintumo, apačioje pateikiu jų išsilavinimo ir profesinės veiklos skirtumus

Psichologas – tai psichologijos bakalauro ir magistro universitetines studijas baigęs specialistas. Psichologas pagalbą teikia pokalbiu. Psichologinių konsultacijų metu psichologas gilinasi į jūsų atnešamas temas, problemas, klausimus, asmenybę. Taip jis padeda jums geriau pažinti save, geriau suprasti kas vyksta jūsų psichikoje ir gyvenime, bei tuo remiantis padeda rasti unikaliai jums tinkamiausią sunkumo ar klausimo sprendimą.

Psichiatras – tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Psichiatrai diagnozuoja psichikos sveikatos sutrikimus, skiria vaistus jų gydymui, esant reikalui išduoda nedarbingumo pažymą bei siunčia klientą į kitas gydymo įstaigas (ligoninė, dienos stacionaras,...) bei kitų gydytojų konsultacijoms

Psichoterapeutas – tai papildomas podiplomines psichoterapijos studijas baigęs psichologas arba psichiatras. Psichoterapeutas, kaip ir psichologas, padeda pokalbiu. Visgi psichologinis konsultavimas ir psichoterapija nėra tapatu. Pirmas ir pagrindinis skirtumas yra trukmė - psichoterapija trunka žymiai ilgiau ir dėl to jos metu galima pasiekti didesnių (savęs supratimo, mąstymo, elgesio, asmenybinių ir kt.) pokyčių. Taip pat skiriasi ir pats darbo pobūdis. Psichologinės konsultacijos yra bendresnės ir ne tokios gilios. Tuo tarpu psichoterapijoje remiamasi kurios nors vienos psichoterapinės mokyklos (psichodinaminės, egzistencinės, kognityvinės-elgesio ar kt.) mokymu, nuo kurio priklauso tiek tai į ką daugiau koncentruojamasi terapijos metu, tiek terapeuto direktyvumas, tiek terapijos trukmė. Taigi, jei jums netiko ir/ar nepatiko vienas psichoterapeutas, nenusiminkite ir pabandykite konsultuotis pas kitą.

Kada pravartu kreiptis dėl individualios psichologinės pagalbos teikimo?

Kartais žmonės vengia kreiptis į specialistą pagalbos manydami, kad psichologinė pagalba turėtų būti teikiama tik psichikos sveikatos sutrikimų turintiems, o jų neturintys asmenys kylančius sunkumus, stresą keliančius išgyvenimus turi įveikti patys. Iš tikrųjų, šis įsitikinimas yra klaidingas. Didesnių ar mažesnių sunkumų, stresą keliančių įvykių mes patiriame visi, nepriklausomai nuo amžiaus, įgyto išsilavinimo, socialinės ar ekonominės padėties. Dažniausiai juos gebame įveikti patys, tačiau kartais mums pristinga turimų vidinių resursų, objektyvaus stebėtojo žvilgsnio, kuris padėtų atrasti atsakymus į rūpimus klausimus, geriau pažinti save, bei įveikti nuogąstavimais grįstą kelią, palydėdamas ir ištiesdamas ranką, kai suklumpame.

Jeigu Jūs svarstote, ar Jums reikia pagalbos, tai, tikėtina, kad atsakymas bus teigiamas. Jeigu skaitote šią skiltį, tai ko gero šiek tiek abejojate, ar sugebėsite su savo sunkumais susidoroti savarankiškai arba tikitės, kad galbūt sulaukę pagalbos tai padarytumėte lengviau ir greičiau. Taigi bet kuriuo minėtu atveju Jums bus pravarti psichologo ar psichoterapeuto konsultacija. Tačiau, jei jums vis dar kyla abejonių, ar prasminga kreiptis dėl psichologinės pagalbos suteikimo, siūlau jums peržvelgti žemiau pateiktą sunkumų (klausimų ar problemų) sąrašą, dėl kurių dažniausiai kreipiamasi pagalbos.

Emociniai sunkumai

⚬ Atsiradę fiziniai negalavimai (galvos skausmas, sutrikęs virškinimas, padidėjęs kraujospūdis, sunkumai kvėpuojant ir kita), kurių priežastis ne fiziologinė, o galimai psichologinė

⚬ Intensyvus baimės jausmas, nerimas, įtampa, panikos atakos

⚬ Fobijos (vorų, uždarų erdvių, viešo kalbėjimo, minios baimė ir kita)

⚬ Depresyvi nuotaika (slogi nuotaika, liūdnos, niūrios mintys, pakitęs apetitas, nekokybiškas miegas, sumažėjęs darbingumas, jaučiama energijos stoka, motyvacijos stoka ir kita)

⚬ Savižudybės rizika (nereikalingumo, beviltiškumo jausmai; beprasmybė, mintys apie savižudybę, ankstesni bandymai nusižudyti, šeimos nario, artimojo ar kito emociškai reikšmingo asmens savižudybė ir kita)

Sudėtingos gyvenimo situacijos

⚬ Išgyventas traumuojantis įvykis, patiriamas tęstinis psichologinis traumavimas (psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas, katastrofos, grėsmė ar pavojus saugumui, sveikatai ar gyvybei ir kita)

⚬ Patirtas stresorius (apiplėšimas, per daug arba per mažai darbo, išėjimas į pensiją, skyrybos, darbo praradimas ar jo negavimas, gyvenamosios vietos keitimas, naujagimio gimimas ir kita)

⚬ Netektis (šeimos nario, artimojo, autoritetu ar sektinu pavyzdžiu tapusio asmens netektis ir kita)

⚬ Svarbių sprendimų priėmimas (darbo keitimas, studijų rinkimasis, šeimos kūrimas ir kita)

Santykių / bendravimo sunkumai

⚬ Įtempti santykiai su artimaisiais (konfliktiški santykiai su šeimos nariais, artimaisiais, negebėjimas atrasti kompromisų ir kita)

⚬ Įtempti santykiai su kolegomis (įtampą, stresą keliantys, konkurencingi ar konfliktiški santykiai su kolegomis, bendrakursiais ir kita)

⚬ Prisitaikymo sunkumai (dažnas lyginimas savęs su aplinkiniais, atstūmimo jausmas, nepritapimas socialinėje aplinkoje ir kita)

⚬ Pasitikėjimo savimi problemos (nepasitikėjimas savimi, perfekcionizmas, savo gebėjimų, pasiekimų, išvaizdos, asmenybės nuvertinimas ir/arba pervertinimas ir kita)

Elgesio problemos / sunkumai

⚬ Savikontrolės problemos (impulsyvumas, per didelis savęs ribojimas, emocijų slopinimas, rigidiškumas ir kita)

⚬ Valgymo problemos (diuretikų vartojimas, persivalgymas, badavimas, nepasitenkinimas savo kūnu ir kita);

⚬ Įkyrios mintys, pasikartojantys veiksmai ir ritualai (polinkis skaičiuoti pravažiuojančias tam tikros spalvos mašinas, siekiant išvengti negandų, nuolatinis tikrinimas, ar namų apyvokos reikmenys yra išjungti bei ar durys yra užrakintos, perdėtas pedantiškumas, sukeliantis asmeninių ir tarpasmeninių sunkumų ir kita)

⚬ Autodestruktyvus elgesys (savižala, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis bei kita)

⚬ Noras geriau pažinti save, atrasti savo teigiamas bei neigiamas savybes, keisti elgesio modelius, geriau suprasti sąryšį tarp minčių, elgesio ir emocijų ir kita