spkk.lt

Kas yra individualus psichologinis konsultavimas?

Psichologinis konsultavimas – į problemą / klausimą / tikslą orientuota pagalba pokalbiu, kurios metu, taikant savitus psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo metodus, siekiama padėti klientui išsiaiškinti bei spręsti asmeninius bei tarpasmeninius sunkumus.

Klientų teisės ir psichologo pareigos

Psichologinio konsultavimo nutraukimas

Klientas turi teisę nutraukti psichologinį konsultavimą bet kuriuo metu, tačiau prašytume apie tai informuoti psichologą susitikimo metu arba telefonu.

Klientas psichologinio konsultavimo eigoje turi teisę kreiptis į kitą psichologą dėl psichologinės pagalbos suteikimo, tačiau prašytume apie savo ketinimus pranešti psichologui ir kartu su juo juos aptarti. Psichologas taip pat gali inicijuoti pokalbį, kurio metu būtų aptariamas kitokio pobūdžio pagalbos poreikis arba nukreipti klientą pas kitą psichologą, jeigu kliento patiriami psichologiniai sunkumai ir reikiama pagalba jų palengvinimui ar įveikimui viršija psichologo kompetencijos ribas.

Siekiant išvengti galimo interesų konflikto, vaidmenų sumaišties, psichologas negali teikti psichologinės pagalbos asmeniui, su kuriuo yra susijęs emociniais, socialiniais ar kitais ryšiais. Taip pat psichologas negali konsultuoti ir savo kliento artimųjų.

Konfidencialumas

Psichologas saugo profesinę paslaptį ir privalo užtikrinti, kad iš kliento gauta informacija išliktų konfidenciali.

Konfidencialią informaciją psichologas gali atskleisti tik tuomet, jeigu remdamasis kliento suteikta informacija įžvelgia pavojų visuomenei, kliento ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei bei kai konfidencialią informaciją atskleisti psichologą įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

Siekdamas suteikti klientui profesionalią pagalbą, psichologas turi teisę konsultavimo metu vykstančius procesus aptarti su supervizoriumi, t.y. Aukštesnę kvalifikaciją turinčiu kolega, kuris pasitelkdamas savo asmeninėmis bei profesinėmis kompetencijomis, suteikia psichologui atgalinį ryšį bei padeda atrasti atsakymus į rūpimus klausimus. Svarbu paminėti, kad dalindamasis su supervizoriumi turima informacija apie klientą, psichologas ją privalo pateikti nuasmenintai, neatskleisdamas kliento tapatybės.

Individualių konsultacijų dažnumas bei trukmė

Individualios psichologinės konsultacijos vyksta vieną kartą per savaitę sutartu laiku. Įprastai konsultacijos būna tęstinės, todėl vyksta reguliariai tą pačią savaitės dieną ir valandą. Vienos konsultacijos trukmė apie 50-imt minučių. Jeigu klientas vėluoja, konsultacijai skiriama tiek laiko, kiek jo liko iki numatytos konsultacijos pabaigos.

Svarbu. Jeigu klientas negali atvykti į konsultaciją, jis apie tai turėtų pranešti psichologui likus ne mažiau nei 24 valandoms iki sutartos konsultacijos pradžios. Jeigu klientas neinformuoja psichologo apie tai, kad negalės atvykti į konsultaciją, traktuojama, jog konsultacija įvyko, todėl taikomas nustatytas konsultacijos mokestis, išskyrus ūmios ligos ar sveikatos sutrikdymo atvejus, netektis ar kitas aplinkybes, kurių per minėtąjį laikotarpį numatyti neįmanoma.

Vienos individualios psichologinės konsultacijos kaina – 40 eur.

Apie ką bus kalbama pirmosios konsultacijos metu?

Pirmasis susitikimas įprastai prasideda nuo kliento ir psichologo susipažinimo bei pirmo kontakto užmezgimo. Nesijaudinkite, jei nežinote nuo ko pradėti pokalbį. Psichologas sukurs saugią erdvę dalijimuisi bei padrąsins Jus pasipasakoti apie patiriamus sunkumus, paskatinusius ieškoti pagalbos. Konsultacijos metu, įvardijant ir pradedant gvildenti turimas problemas, jos tampa aiškesnės, labiau apčiuopiamos, kontroliuojamos ir keliančios mažiau baimės. Tai leis tiek Jums, tiek psichologui geriau suvokti patiramų sunkumų mąstą bei jų palengvinimo galimybes. Pirmosios konsultacijos pabaigoje su psichologu aptarsite kokių rezultatų Jūs tikitės iš konsultavimo bei kaip šių tikslų bus siekiama vėlesnių konsultacijų metu.

Kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas?

Sąvokos psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas išties skamba panašiai ir sukelia nemažai painiavos, kai siekiama atrasti specialistą, iš kurio tikimasi sulaukti pagalbos, išgyvenant sunkumus. Dažnai kyla neaiškumų į kurį iš jų reikėtų kreiptis ir kokio pobūdžio pagalbą kiekevienas iš jų teikia. Tikimės Jus nuraminti teigdami, kad nesuklysite, jei kreipsitės pagalbos į bet kurį iš jų. Šių specialybių atstovai yra suinteresuoti, kad kiekvienas sulauktų jam reikiamos pagalbos, todėl atsižvelgdami į besikreipiančiojo turimas problemas, nukreipia jį pas kolegą, kurio teikiama pagalba konkrečiam asmeniui, konkrečioje situacijoje yra tinkamiausia. Tačiau, siekdami didesnio aiškumo ir užtikrintumo, apačioje pateikiame jų išsilavinimo ir profesinės veiklos skirtumus.

Psichologas – tai psichologijos bakalauro ir magistro universitetines studijas baigęs specialistas. Psichologas pagalbą teikia pokalbiu. Psichologinių konsultacijų metu psichologas gilinasi į Jūsų atnešamas temas, problemas, klausimus, asmenybę, padeda Jums geriau pažinti save, geriau suprasti kas vyksta Jūsų psichikoje ir gyvenime, bei tuo remiantis padeda rasti unikaliai Jums tinkamiausią sunkumo ar klausimo sprendimą

Psichiatras – tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Psichiatrai diagnozuoja psichikos sveikatos sutrikimus, skiria vaistus jų gydymui, esant reikalui išduoda nedarbingumo pažymą bei siunčia klientą į kitas gydymo įstaigas (ligoninė, dienos stacionaras,...) bei kitų gydytojų konsultacijoms.

Psichoterapeutas – tai papildomas podiplomines psichoterapijos studijas baigęs psichologas arba psichiatras. Psichoterapeutas, kaip ir psichologas, padeda pokalbiu. Vis gi psichologinis konsultavimas ir psichoterapija nėra tapatu. Pirmas ir pagrindinis skirtumas yra trukmė - psichoterapija trunka žymiai ilgiau ir dėl to jos metu galima pasiekti didesnių (savęs supratimo, mąstymo, elgesio, asmenybinių ir kt.) pokyčių. Taip pat skiriasi ir pats darbo pobūdis. Psichologinės konsultacijos yra bendresnės ir ne tokios gilios. Tuo tarpu psichoterapijoje remiamasi kurios nors vienos psichoterapinės mokyklos (psichodinaminės, egzistencinės, kognityvinės-elgesio ar kt.) mokymu, nuo kurio priklauso tiek tai į ką daugiau koncentruojamasi terapijos metu, tiek terapeuto direktyvumas, tiek terapijos trukmė. Taigi, jei Jums netiko ir/ar nepatiko vienas psichoterapeutas, nenusiminkite ir pabandykite konsultuotis pas kitą.

Kada pravartu kreiptis dėl individualios psichologinės pagalbos teikimo?

Kartais žmonės vengia kreiptis į specialistą pagalbos manydami, kad psichologinė pagalba turėtų būti teikiama tik psichikos sveikatos sutrikimų turintiems, o jų neturintys asmenys kylančius sunkumus, stresą keliančius išgyvenimus turi įveikti patys. Iš tikrųjų, šis įsitikinimas yra klaidingas. Didesnių ar mažesnių sunkumų, stresą keliančių įvykių mes patiriame visi, nepriklausomai nuo amžiaus, įgyto išsilavinimo, socialinės ar ekonominės padėties. Dažniausiai juos gebame įveikti patys, tačiau kartais mums pristinga turimų vidinių resursų, objektyvaus stebėtojo žvilgsnio, kuris padėtų atrasti atsakymus į rūpimus klausimus, geriau pažinti save, bei įveikti nuogąstavimais grįstą kelią, palydėdamas ir ištiesdamas ranką, kai suklumpame.

Jeigu Jūs svarstote, ar Jums reikia pagalbos, tai, tikėtina, kad atsakymas bus teigiamas. Jeigu skaitote šią skiltį, tai ko gero šiek tiek abejojate, ar sugebėsite su savo sunkumais susidoroti savarankiškai arba tikitės, kad galbūt sulaukę pagalbos tai padarytumėte lengviau ir greičiau. Taigi bet kuriuo minėtu atveju Jums bus pravarti psichologo konsultacija. Tačiau, jei Jums vis dar kyla abejonių, ar ptasminga kreiptis dėl psichologinės pagalbos suteikimo, ar psichologas gali Jums padėti įveikti turimus sunkumus, siūlome Jums peržvelgti žemiau pateiktą sunkumų (klausimų ar problemų) sąrašą, dėl kurių dažniausiai kreipiamasi pagalbos.

Emociniai sunkumai

⚬ Atsiradę fiziniai negalavimai (galvos skausmas, sutrikęs virškinimas, padidėjęs kraujospūdis, sunkumai kvėpuojant ir kita), kurių priežastis ne fiziologinė, o galimai psichologinė

⚬ Intensyvus baimės jausmas, nerimas, įtampa, panikos atakos

⚬ Fobijos (vorų, uždarų erdvių, viešo kalbėjimo, minios baimė ir kita)

⚬ Depresyvi nuotaika (slogi nuotaika, liūdnos, niūrios mintys, pakitęs apetitas, nekokybiškas miegas, sumažėjęs darbingumas, jaučiama energijos stoka, motyvacijos stoka ir kita)

⚬ Savižudybės rizika (nereikalingumo, beviltiškumo jausmai; beprasmybė, mintys apie savižudybę, ankstesni bandymai nusižudyti, šeimos nario, artimojo ar kito emociškai reikšmingo asmens savižudybė ir kita)

Sudėtingos gyvenimo situacijos

⚬ Išgyventas traumuojantis įvykis, patiriamas tęstinis psichologinis traumavimas (psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas, katastrofos, grėsmė ar pavojus saugumui, sveikatai ar gyvybei ir kita)

⚬ Patirtas stresorius (apiplėšimas, per daug arba per mažai darbo, išėjimas į pensiją, skyrybos, darbo praradimas ar jo negavimas, gyvenamosios vietos keitimas, naujagimio gimimas ir kita)

⚬ Netektis (šeimos nario, artimojo, autoritetu ar sektinu pavyzdžiu tapusio asmens netektis ir kita)

⚬ Svarbių sprendimų priėmimas (darbo keitimas, studijų rinkimasis, šeimos kūrimas ir kita)

Santykių / bendravimo sunkumai

⚬ Įtempti santykiai su artimaisiais (konfliktiški santykiai su šeimos nariais, artimaisiais, negebėjimas atrasti kompromisų ir kita)

⚬ Įtempti santykiai su kolegomis (įtampą, stresą keliantys, konkurencingi ar konfliktiški santykiai su kolegomis, bendrakursiais ir kita)

⚬ Prisitaikymo sunkumai (dažnas lyginimas savęs su aplinkiniais, atstūmimo jausmas, nepritapimas socialinėje aplinkoje ir kita)

⚬ Pasitikėjimo savimi problemos (nepasitikėjimas savimi, perfekcionizmas, savo gebėjimų, pasiekimų, išvaizdos, asmenybės nuvertinimas ir/arba pervertinimas ir kita)

Elgesio problemos / sunkumai

⚬ Savikontrolės problemos (impulsyvumas, per didelis savęs ribojimas, emocijų slopinimas, rigidiškumas ir kita)

⚬ Valgymo problemos (diuretikų vartojimas, persivalgymas, badavimas, nepasitenkinimas savo kūnu ir kita);

⚬ Įkyrios mintys, pasikartojantys veiksmai ir ritualai (polinkis skaičiuoti pravažiuojančias tam tikros spalvos mašinas, siekiant išvengti negandų, nuolatinis tikrinimas, ar namų apyvokos reikmenys yra išjungti bei ar durys yra užrakintos, perdėtas pedantiškumas, sukeliantis asmeninių ir tarpasmeninių sunkumų ir kita)

⚬ Autodestruktyvus elgesys (savižala, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis bei kita)

⚬ Noras geriau pažinti save, atrasti savo teigiamas bei neigiamas savybes, keisti elgesio modelius, geriau suprasti sąryšį tarp minčių, elgesio ir emocijų ir kita